Šiandien pas mus svečiavosi Vilniaus krikščioniškos gimnazijos šeštokai su auklėtoja Asta. Visada smagu sulaukti svečių, o jei jie dar atneša dovanų!
Jau sugrįžusius iš lauko maloniai nustebino parengta "scena", spalvingos dekoracijos ir aktorių šypsenos.
Pirmieji muzikos akordai, išraiškingos lėlės ir sekama pasaka prikaustė net pačius judriausius. Reagavome į mus supantį garsų ir vaizdų žaismą labai skirtingai: kažkas šypsojosi, kažkas plojo, kažkas išsižiojo, kažkas bandė pritarti, bet nė vieno nebuvo abejingo. Siužetas atrodytų toks kasdieniškas, aiškus, suprantamas gal net ne kartą patirtas. Kiekvienas, paklaustas net nemirktelėjęs išpyškintų, kad labai svarbu klausyti savo tėvelių, kitaip bėdos neišvengsi. Juk taip ir nutiko nepaklusniam obuoliukui. Ir čia pat labai viltingas moralas – gerasis sodininkas - Jėzus, trokšta apkabinti kiekvieną žmogų, paguosti, nuraminti ir jį išgelbėti.
