Ganytojas savo bandoje turi labai daug avių. Mažų ir didesnių, išdykusių ir paklusnių, labai ramių ir garsiai mekenančių ... Tačiau visas savo aveles Jis myli vienodai. Visomis vienodai rūpinasi. Visas vienodai saugo ir gina nuo plėšraus žvėries. Visos švelniavilnės turi savo vardus ir šeimininkas kviečia kiekvieną vardu. Dėl kiekvienos iš jų Ganytojas pasiryžęs net gyvybę atiduoti. Ir avelės labai myli savo šeimininką. Nes jis gano pačiose vešliausiose ganyklose, veda prie gyvybės šaltinių.
Joms gera, ramu ir saugu, kai šalia jų mylintis ir rūpestingas šeimininkas: ,,Aš – gerasis Ganytojas: aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane, kaip mane pažįsta Tėvas ir pažįstu Tėvą. Už avis aš guldau savo gyvybę.“ (Jn 14-15)
Kiekvieną dieną Ganytojas visas savo aveles suskaičiuoja nuo vienos iki šimto. Oi, kaip Jis nuliūdo, pastebėjęs, kad vienos nėra. Ir kaip nudžiugo, kai išsigandusią, bejėgę avelę suranda, pakelia ant rankų ir parsineša namo.
Mūsų mažieji atidžiai klausė pasakojimo apie paklydusią avelę ir pabandė painterpretuoti:
Mano avelės vardas – mama. Ji eina, ten, kur šlapia. Valgo duoną, sviestą ir sūrį. (Mėta)
Mano avytės vardas – tėtis. (Rokas)
Mano avytės vardas – Juodakailė – Baltakailė. Ji smarkiau už karvę šokinėja. (Joelis)
Mano avytės vardas – Moranela. Ji valgo šieną. Čia ji ganosi dilgėlėse. (Vytautas)
Mano avytė pabėgo į mišką, paskui labai gražų drugelį. Šeimininkas ją surado ir jie susitarė, kad kitą kartą eis tik su šeimininku. (Denis-Jonas)
Avytės vardas – Juodaausė. Dabar ji valgo žolę. Po to eis į svečius pas dėdę. (Motiejus)
Mano avelė juoda. Aplinkui naktis ir avių namai. (Dominykas)
Avytės vardas – sesė. Ji eina valgyti žolytės. (Luka)
Avytės vardas Bombis. Jis valgo žolytę, o vakare eina namo į lovytę. (Benas)
Apie avis tarsi viskas aišku. Kaip jos gyvena, kuo jos gyvos, kas jas gano...
O kaip su žmogumi?
Nuostabiai aiškūs 23 psalmės žodžiai: ,,VIEŠPATS - mano Ganytojas, man nieko netrūksta. Žaliose pievose jis mane guldo, prie ramių vandenų gano.“
Aišku žmogui reikia įvairiausių žemiškų gėrybių, kasdienės duonos... Tačiau ,,Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu Žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“ (Mt 4,4)
Žmogus gyvas meile, tiesa, Dievo Žodžiu. O Dievo Žodis mums yra ir Ganytojas, ir tikroji ganykla, ir maistas!
Jau šiandien mūsų mažieji iš visos širdies traukia:
Aš esu avelė, maža avelė,
Reikia man žolės, žalios žolelės,
Veski Tu mane, gerasis Ganytojau,
Žodyje savam į žalias lankas...
