Naujienos

Žmogui apsigyvenus žemėje, nuodėmė kaip sultinga ūsnis - įkyri, daugiametė, lengvai besidauginanti ir sunkiai išnaikinama augo, stiebėsi, kerojo ir vešėjo, žeidė žmonių protus ir širdis savo dygliškai šeriuotais lapais. Kūrėjui toks vaizdas nepatiko. Jis liūdėjo – nuostabus paveikslas negrįžtamai sugadintas! Nuodėmė vis kietino ir tepė žmogaus vidų, o Viešpačiui gėlė širdį.

Tačiau gyveno žemėje teisus vyras, be dėmės – Nojus. Jis ir jo šeima klausė Dievo, ėjo kartu su Dievu. Oi, kokią užduotį Viešpats skyrė Nojui: ,,Statykis laivą iš gofero medžių, padaryk laive pertvaras ir apglaistyk jį iš vidaus ir lauko derva“. (Pr 6,14) Dievas aiškiai Nojui apibrėžė unikalų tikslą, labai detaliai išdėstė savo planą ir darbų eigą.

Atsiraitojo Nojus ir jo sūnūs rankoves: kirto medžius, guldė lentą prie lentos ir nors aplinkui pažįstami, draugai ir kaimynai šaipėsi, kvailino ir ragino atsipeikėti, Nojus, stebimas Dievo įgyvendino Jo projektą.

Iškilo arka. Suėjo, sugužėjo visi po du. Ir visi buvo išgelbėti.
O Biblijoje skaitome: Dar labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir Jo laikosi (Lk 11,27-28)

© VšĮ „Krikščioniškas vaikų darželis“