Jau visą mėnesį su vaikais kalbame apie Dievo Kūrybą. Apie jo didingus ir tobulus kūrinius: tamsą ir šviesą, dieną ir naktį. Kalnus ir mažas kalveles. Saulę, mėnulį ir žvaigždes. Upes, ežerus, mažus šaltinėlius ir neaprėpiamus vandenynus. Visą augmeniją - nuo mažiausio žolės stiebelio, kvapniausio gėlės žiedelio iki didžiausio augalo, gebančio paglostyti plaukiančius debesis. O kur dar padangių sparnuočiai? Dar raguoti, taškuoti, dėmėti ir dryžuoti. Dar vaikščiojantys, ropojantys, šuoliuojantys, šiaužiantys žeme. O dar gyventojai vandenynų gelmėse ir jų platybėse. Kokia jų nesuskaičiuojama daugybė ir koks jų neapsakomas grožis! Ir Žmogus. Pirmas žmogus - tobuliausias Dievo kūrinys. Savo Kūrėją vadinantis Tėvu. Kokia neapsakoma laimė būti panašiam į savo Tėvą!
Leisk man Tave mylėti, mano Dieve.
Ką turiu danguje,
Ką turiu žemėje be Tavęs?
Tu mano širdies Dieve,
Mano amžinybės Valdove,
Leisk, kad tvirtai įsikibčiau į Tave.
Būk visada su manimi,
Ir jei būsiu gundomas Tave palikti,
Tu, mano Dieve, nepalik manęs
Iš Bruno Ferrero ,,365 trumpi pasakojimai sielai“)
© VšĮ „Krikščioniškas vaikų darželis“
