Naujienos

- Ar tiki stebuklais?

- Tikiu.

- Tikrai? Esi matęs bent vieną?

- Stebuklą? Taip.

- Kokį?

- Tave.

- Mane? Aš tau - stebuklas?

- Žinoma.

- Kodėl?

- Tu kvėpuoji. Tavo oda švelni ir šilta. Plaka tavo širdis. Tu gali matyti. Gali girdėti. Tu bėgioji. Valgai. Šokinėji. Dainuoji. Mąstai. Juokiesi. Myli. Verki...

- Tai todėl?

- Tai todėl.

                                                                                  Bruno Ferrero ,,365 trumpi pasakojimai sielai"

Septintą dieną, baigęs Kūrimo darbus, Dievas paskelbė, kad šią dieną Jis švęs. Visi naujutėlaičiai kūriniai, tik ką išvydę dienos šviesą, nusprendė padovanoti Dievui patį gražiausią dalyką, kokį galėjo rasti.

Voverės atnešė riešutų ir vaisių sėklų; kiškiai - morkų ir saldžiųjų šaknų, avys - švelnios ir šiltos vilnos; karvės -  gardaus, nenugriebto pieno su puta.

Milijardai angelų sustojo ratu, giedodami dangišką serenadą.

Žmogus laukė savo eilės ir kiek nerimavo.

Skaityti daugiau...

  Prabangioje parduotuvėje, prie rašomojo stalo sėdėjo juvelyras ir susimąstęs žvelgė pro langą.
Prie parduotuvės atėjo maža mergaitė ir prispaudė nosį prie vitrinos stiklo. Mažytės dangaus spalvos akys nušvito, kai ji pamatė eksponuojamas
brangenybes. Drąsiai pravėrė parduotuvės duris ir dūrė pirštu į nuostabų žydrų turkių vėrinį.
- Tai bus mano seseriai. Ar galėtumėte gražiai suvynioti?

Skaityti daugiau...

Vieną kartą mažame namelyje gyveno vyras ir moteris. Jųdviejų pasaulis buvo labai paprastas: jie dirbo paprastus darbus, valgė paprastą maistą, pirko paprastus pirkinius ir viską darė paprastai – nesigailėdami, ko nebuvo vakar, ir negalvodami, kas bus rytoj. Vyras ir moteris visada gyveno šiandien, o užvis labiausiai stengėsi šiandien mylėti. Rytais juodu pasakodavo vienas kitam savo sapnus, dieną trumpam išsiskirdami ilgam atsisveikindavo (dėl visa ko), o vakarais sekdavo pasakas.
„Gyveno kitąkart tokia moteriškė, ir užsigeidė ji mažučio vaikelio, tik nežinojo, iš kur jį gauti...“ – sykį skaitė jie apie Coliukę. Ir suprato, kaip labai jų paprastam pasaulėliui trūksta vaikų...
Po metų jiems gimė duktė – graži graži, rimta ir protinga. O jos didelėse akyse švietė dvi žvaigždės. Bet jas matė tik tie, kas mylėjo...
Vyras ir moteris dabar tapo tėčiu ir mama. Jie ir toliau gyveno mažame namelyje, bet jų gyvenimas jau nebebuvo toks paprastas kaip anksčiau: dienos ir naktys susimaišė, o daiktai užmiršo savo įprastas vietas.

Skaityti daugiau...