Šiandien miškininkas pasikvietė mus jau į čiulbantį ir kvepiantį birželio mišką. Nutarėme pasidžiaugti vasaros viešnage, susipažinti su medžiais, pasiklausyti paukščių giesmių, praleisti draugišką popietę gamtoje.
Pirmi žingsniai iš darželio - miškininko mašinos link ir žvilgsnis į bagažinę. Kokie gi būtini daiktai vasaros metu miške? Kastuvas ir tvirti batai. Kad batai reikalingi, vėlgi, viskas suprantama, o kastuvas kam? Ir sužinojome, kad juo miške daug darbų gali nuveikti: liauną medelį pasodinti, ne vietoj užkurtą laužą užgesinti, gal net namą, reikalui esant, susiręsti...
Kad vasara jau su mumis supratome ne tik iš kaitrios saulės ir linksmo vėjo draugystės, bet kaip miškininkas sako:"jei gėlės žydi ir kvepia – atėjo tikra vasara“. Gėlės žydi ir kvepia, o medžiai šakojasi ir skleidžia lapus vienas už kitą įmantresnius. Kiekvienas gavome po šakelę, prieš tai išgirdę pavadinimą ir užduotį – įsidėmėti, išmokti ir atsiminti. Laukia egzaminas.
Kelionės maršrutas "darželis – miškas“ žinomas atmintinai. Takeliai, krūmai, medžiai, atrodo ir paukščių giesmės tos pačios, ne kartą girdėtos. Ką čia naujo dar pridėsi? Tačiau daug žinančiam apie gamtą ir dar mylinčiam ją – kalbos neišsemiamas vandenynas. Sužinojome, kur kokį medelį sodinti, kokioje dirvoje jis augs ir džiugins akį, o kiokioje vargą vargs; kas patinka eglei ir ko nemėgsta pušis. Sužinojome, kad ir medžiai savo trenerius turi – tai vėjas ir saulė; kad medžiai, susodinti šalia, konkuruoja tarpusavyje ir užauga tik stipriausi; kad augalus taip pat kartais užklumpa ligos, kurias, jei suskumba žmogus į pagalbą ir pasirūpina, gali išgydyti.
Visai kaip Biblijoje:"VIEŠPATS Dievas paėmė žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad jį dirbtų ir juo rūpintųsi." (Pr 2,16)
Pamokas išmokome. Egzaminą išlaikėme. Nekantraudami laukiame kito karto!
