Visi, kas sveiki, susirinkome šiandien į darželį kiek anksčiau. Miškan veja didelis noras palakstyti, kuo daugiau pamatyti, išgirsti, paliesti, gal net paragauti. Tikrai neįsivaizdavome, kad kiekvienas gyvūnas, kiekvienas augalas turi atskirą pasakojimą ir savo istoriją. Ne vieną šiandien labai išsamiai, vaizdžiai ir įdomiai papasakojo miškininkas Raimundas.
Jau darželio grupėje versdami knygos puslapius, susipažinome su žinduolių, gyvenančių Lietuvoje, pėdsakais. Net sužaidėme žaidimą ,,Duok labas“. Pridėję savo delnuką bandėme įsivaizduoti to gyvūno pėdos dydį.
Išėjus pro duris pasitiko miškininko mašina, pilna visokiausių daiktų daiktelių – pradedant kirviu, baigiant guminiais batais ir šiltomis sausomis kojinėmis: ,,Visi jie reikalingi, jei nori išgyventi miške, - pasakė Raimundas." Ir neprieštaravome, tik klausėme ausis ištempę. Visus bagažinės kampus apžiūrėję, sužinoję kiekvieno daikto paskirtį, patraukėme miško link.
Maršrutas, atrodo visai neypatingas - kur pažvelgsi - vien namai, pilkos gatvės, dar kur ne kur augantis liūdnas medelis. Tačiau nei medžio, nei krūmo, nei paukščio akyla miškininko akis nepraleido. Kiek daug apie juos išgirdome naujo. Pavyzdžiui balandžiai, burkuojantys po mūsų langu vadinami uolinias. Sužinojome, kad jų pirmtakai gyveno olose. Tačiau šiandieniai puikiai jaučiasi mūsų daugiabučiuose daugiaaukščiuose. Išgirdome kuo lesinti žiemojančius Lietuvoje, koks lesalas tinkamas ir koks gali būti pražūtingas. Juoda duona, bandelės, sausainiai - susargdins, o už įvairias kruopytes ir sėklytes giesmininkai padėkos.
Nuostabus metų laikas žiema dar ir todėl, kad visi pėdsakai, kaip ant delno. O jų miške ant puraus ir balto kilimo tikrai netrūksta. Nuostabiausia tai, kad kiekvienas gyvūnas išskirtinę eiseną turi. Štai čia kiškio nuliuoksėta, o va ten laputaitės tiesiai, lyg ant podiumo praeita. Prie aukštos pušies voveryčių pristraksėta, o už kelių žingsnių pelių apšmirinėta. Sustojom, apžiūrėjom, suskaičiavom, įsidėmėjom...
Atėjo medžių eilė. Aišku, sunku nepatyrusiam atskirti. Tačiau šiandieninę pamoką išmokom bemaž visi. Kiekvieną medį apžiūrėjom, apuostėm, pumpurus paragavom, net po dainą sudainavom. Tiesa, tuopos pumpurų aitrumas ne visiems patiko, bet čia jau skonio reikalas.
