|
Būna, kartais tėtis bara,
Kai darau ką nors negera.
Būna, antakius suraukia.
Žiūri į mane. Ir laukia.
|
Aš žiūriu į jį. Mąstau.
Vėl ko nors nesupratau?
Gal dalintis tą pyragą,
Nors vienam sukirsti maga?
|
Oi, tas tėtis! Iš tiesų
Man dažnai labai smalsu,
Kaip jis sugeba atspėti,
Ko aš tik ruošiuos norėti?
|
Arba ką jau padariau...
Nemeluoti jam geriau!
Žino, kas yra, kas bus,
Mano tėtis nuostabus!
Birutė Lenktytė
|
