Naujienos

 

  Galim palikti vaikams tik du patvarius dalykus. Vienas – šaknys, kitas – sparnai. (C. Lasbury)

  Krikščioniško darželio auklėtojos ir visas kolektyvas siekiame, kad vaikai būtų ugdomi apsupti meile, supratingumu ir, žinoma, išmintimi. Išmintis įgaunama ne tik su patirtimi, bet ir su kitų, didesnę patirtį, turinčių žmonių pamokymais. Tam tikslui auklėtojos penkias savaites lankė Vaikų krikščioniško ugdymo draugijos (VKUD) organizuojamus ikimokyklinukų mokytojų kursus.

Mama, mamytė – tai žodžiai, kurie mažo vaiko lūpose skamba dažniausiai ir mieliausiai. Paskutinę balandžio savaitę, belaukiant mamyčių dienos, Krikščioniško darželio vaikučiai kalbėjo apie mamos meilę; klausėsi pasakų ir istorijų, kaip mamytės globoja, saugo ir rūpinasi vaikučiais; kūrė darbėlius, rengė dovanėles, dainavo daineles, skirtas mamoms. Vaikučiai dalinosi mintimis apie savo mamytes:

                                                                                                                                                                                                        Kelionės dienoraštis

 Lietuvą palikome lietingą, vėjuotą ir šaltą balandžio 5-osios vakarą. Pakeliui į Klaipėdą šmėsteldavo mintis - tokiu baisiu oru keltas tikrai nepajudės iš vietos.

Artėjant link Žemaitijos, dangus vis giedrėjo, o privažiavus uostą išvydome ramią, kur ne kur bangelėmis besidžiaugiančią jūrą. Ir aišku, maršrutas Klaipėda - Karlshamn‘as – neatidėtas, keltas pajudėjo. Išgirdome informaciją: atstumas - 400 km., greitis - 39 km/h. Dar sužinojome, kad kelte bus vykdomi remonto darbai, reiškia kitą krantą pasieksime tik po 15 val.  Meluočiau, jei sakyčiau, kad kelionė neprailgo. Kartais atrodė, kad linguojam vietoje, tačiau 12 val. vietos laiku, laivas jau metė inkarą kitame krante.

 Švedija pasitiko saulėtu dangumi, o Onutė garuojančiais pietumis ir pilna dviejų dienų darbotvarke.

  Balandžio 17 dieną Krikščioniško darželio vaikučiai ir auklėtojos kartu su Vilniaus krikščionių gimnazijos  vienuoliktokais šventė vaikų Velykėles. Tikybos mokytoja Asta pabendravusi su mažaisiais žiūrovais, pakvietė į sceną vaikų dainavimo studijos ,,Dainų lietus“ (vad. E. Tamoševičienė) atlikėjus. Džiaugsmingi giesmių garsai palietė net pačius mažiausius. Dvimečiai pypliai plojo ir lingavo į taktą.


 Nutilus muzikos garsams, pasirodė Asiliukas su savo bendražygiais. Veiksmas scenoje, tikroviški ir ryškūs aktorių kostiumai, išraiškingi ir pamokantys žodžiai prikaustė mažųjų žiūrovų dėmesį. Kartu džiaugėmės žvėrelių draugyste, kartu nerimavome išvykus gerajam Šeimininkui, o pasirodžius apgavikui Blogūnui, buvome pasiruošę skuosti iš salės...

 Spektaklis nei vieno nepaliko abejingo. Dar ilgai mažieji aptarinėjo matyto spektaklio gerus ir blogus veikėjų poelgius.

 

 

 

 

ev.lt