Naujienos

 

100 6927Karaliaus Sauliaus nepaklusnumas liūdino ir skaudino ne tik žmones, bet ir Dievą. ,,Gailiuosi Saulių padaręs karaliumi, nes jis nusigręžė nuo manęs ir neįvykdė mano įsakymų“ (1 Sam 15,10)

Todėl Dievas išrinko naują karalių. Ir jį karūnuoti paskyrė savo tarnui Samueliui. Nuoroda trumpa ir aiški - nueiti pas Jesę į Betliejų. Vienas iš jo sūnų išrinktas būti karaliumi. Galime tik įsivaizduoti kokios mintys zujo pranašo galvoje pakeliui į Betliejų: ,,Koks bus tas karalius? Matyt jaunas, bet stiprus, aukštas, gražus ir protingas“.

Atvykus į vietą, kilo didelis sujudimas ne tik ūkininko Jesės namuose, bet ir visame mieste. Ne kasdienė šventė laukė mietelėnų! Kaip oriai Jesė pristatinėjo savuosius sūnus. Vienas paskui kitą pagal amžių žengė visi – septynetas jaunų, aukštų, gražių, stiprių vyrų. Samueliui širdis krūtinėje daužėsi, kai Dievas kaskart tardavo:,, Ne tas“. Kuomet ir septintasis pasirodė ne tas, Samuelis sutriko, matyt čia kažkoks nesusipratimas, klaida? Tačiau :,, Dievas ne taip mato kaip žmogus. Žmogus mato, kas akimis matoma, o Viešpats žiūri į širdį“ (1 Sam 16,7)

Drėgna, šalta, liūdna, tamsu ir nyku ne tik už lango, bet ir širdyse. Lekiam, skubam, plušam, o rezultatais neturime laiko ir jėgų pasidžiaugti. Apsiimame kalnus įsipareigojimų, kurių įvykdyti ne mūsų pavargusiom rankom. Nuolatos, net tylią naktį laužom galvas iš kur, kaip, kiek, kada...

Mūsų mintys susipynę, rankos pavargę ir klumpančios kojos. O gal tai visai normalu? Gal laukimo metas ir neturi būti lengvas. Juk laukiame Išganytojo.

Tačiau kaip svarbu savo jėgas, mintis, širdis, laiką, žodžius ir darbus nukreipti tinkamai. Į tikrą Tikslą, į tikrą Šviesą, į tikrą Turtą. Jam nereikia išblizgintų erdvių namų, skanių pyragų ir prabangių dovanų.

Jis gimė, o Jo minkštus patalėlius pakeitė šienas ėdžiose. Žmonės laukė galingo karaliaus, o išvydo kūdikėlį, sūpuojamą glėbyje mylimų tėvų.

Jis atėjo į žemę, kad Vienintelis čia gyventų šventai ir niekada nenusidėtų, kad padarytų daugiausia gero žmonijai, kad būtų išmintingiausias vadovas, profesionaliausias gydytojas, ištikimiausias draugas, talentingiausias mokytojas. Kad apsigyventų nuodėmingų žmonių širdyse ir atiduotų savo gyvybę už jas.  

,,Kūdikis mums gimė! Sūnus mums duotas! Jis bus mūsų Valdovas. Jo vardas bus Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis. Jo viešpatavimas beribis, o taika begalinė. Iz 9,6

© VšĮ „Krikščioniškas vaikų darželis“    

Kelionė, pažadas, tikėjimas - visa tai mes išskyrėme skaitydami istoriją apie Abraomą ir Sarą.

Kelionė. Pasidalinę savo gyvenimiškais patyrimais, nusprendžiame - žmonės keliauja įvairiais tikslais. Vienas iš jų - tai gyvenamosios vietos pakeitimas. Ir net nusakome veiksmą – judame, pereiname iš vienos vietovės į kitą. Čia pat prisimename, kad keliaujama įvairiais būdais, įvairiomis transporto priemonėmis. Kaip įdomu palyginti šių dienų ir Abraomo laikų transportą.

Ir vėl trečiasis mėnesio trečiadienis. Ir vėl pliaupia lietus. Ir vėl pas mus viešnia – aktorė Dalia. O, kaip mes laukėme šio susitikimo. Šiandien Dalia  mums padovanojo vaidinimą pagal lietuvių liaudies dainą ,,Išbėgs išbėgs pelė iš miško“.

Pokalbį pradėjome pasakojimu apie avižėlę: kur ir kaip auga, kaip atrodo, kai užauga ir subręsta. Net skaniausius valgius išvardinome, kurie pagaminti iš avižų. Apkalbėjus augaliuką iškeliavome į gyvūnijos pasaulį. Susipažinome su visais gyvūnais, kurie gyvena šiame  spektaklyje. Prisiminėm kas miaukia, kas loja, kas ir kaip uodegą moja, kieno dantys aštrūs, kieno ausytės stačios, kas greitai plauko ir kitą žuvį gaudo.

Žmogui apsigyvenus žemėje, nuodėmė kaip sultinga ūsnis - įkyri, daugiametė, lengvai besidauginanti ir sunkiai išnaikinama augo, stiebėsi, kerojo ir vešėjo, žeidė žmonių protus ir širdis savo dygliškai šeriuotais lapais. Kūrėjui toks vaizdas nepatiko. Jis liūdėjo – nuostabus paveikslas negrįžtamai sugadintas! Nuodėmė vis kietino ir tepė žmogaus vidų, o Viešpačiui gėlė širdį.

 stovyklos logo

 

 

 

ev.lt

NIUIA