Naujienos

Kaip nepasiklysti daiktų gausoje? Kaip nepasimesti renginių pasiūloje? Kaip atsirinkti, kas svarbiausia? Kaip atrasti tuose išsipūtusiuose dovanų maišuose tikrąją Kalėdų prasmę? Kaip pamatyti tikrąją šviesą blizgančių lempučių jūroje? 

 

 

 

100 6927Karaliaus Sauliaus nepaklusnumas liūdino ir skaudino ne tik žmones, bet ir Dievą. ,,Gailiuosi Saulių padaręs karaliumi, nes jis nusigręžė nuo manęs ir neįvykdė mano įsakymų“ (1 Sam 15,10)

Todėl Dievas išrinko naują karalių. Ir jį karūnuoti paskyrė savo tarnui Samueliui. Nuoroda trumpa ir aiški - nueiti pas Jesę į Betliejų. Vienas iš jo sūnų išrinktas būti karaliumi. Galime tik įsivaizduoti kokios mintys zujo pranašo galvoje pakeliui į Betliejų: ,,Koks bus tas karalius? Matyt jaunas, bet stiprus, aukštas, gražus ir protingas“.

Atvykus į vietą, kilo didelis sujudimas ne tik ūkininko Jesės namuose, bet ir visame mieste. Ne kasdienė šventė laukė mietelėnų! Kaip oriai Jesė pristatinėjo savuosius sūnus. Vienas paskui kitą pagal amžių žengė visi – septynetas jaunų, aukštų, gražių, stiprių vyrų. Samueliui širdis krūtinėje daužėsi, kai Dievas kaskart tardavo:,, Ne tas“. Kuomet ir septintasis pasirodė ne tas, Samuelis sutriko, matyt čia kažkoks nesusipratimas, klaida? Tačiau :,, Dievas ne taip mato kaip žmogus. Žmogus mato, kas akimis matoma, o Viešpats žiūri į širdį“ (1 Sam 16,7)

Drėgna, šalta, liūdna, tamsu ir nyku ne tik už lango, bet ir širdyse. Lekiam, skubam, plušam, o rezultatais neturime laiko ir jėgų pasidžiaugti. Apsiimame kalnus įsipareigojimų, kurių įvykdyti ne mūsų pavargusiom rankom. Nuolatos, net tylią naktį laužom galvas iš kur, kaip, kiek, kada...

Mūsų mintys susipynę, rankos pavargę ir klumpančios kojos. O gal tai visai normalu? Gal laukimo metas ir neturi būti lengvas. Juk laukiame Išganytojo.

Tačiau kaip svarbu savo jėgas, mintis, širdis, laiką, žodžius ir darbus nukreipti tinkamai. Į tikrą Tikslą, į tikrą Šviesą, į tikrą Turtą. Jam nereikia išblizgintų erdvių namų, skanių pyragų ir prabangių dovanų.

Jis gimė, o Jo minkštus patalėlius pakeitė šienas ėdžiose. Žmonės laukė galingo karaliaus, o išvydo kūdikėlį, sūpuojamą glėbyje mylimų tėvų.

Jis atėjo į žemę, kad Vienintelis čia gyventų šventai ir niekada nenusidėtų, kad padarytų daugiausia gero žmonijai, kad būtų išmintingiausias vadovas, profesionaliausias gydytojas, ištikimiausias draugas, talentingiausias mokytojas. Kad apsigyventų nuodėmingų žmonių širdyse ir atiduotų savo gyvybę už jas.  

,,Kūdikis mums gimė! Sūnus mums duotas! Jis bus mūsų Valdovas. Jo vardas bus Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis. Jo viešpatavimas beribis, o taika begalinė. Iz 9,6

© VšĮ „Krikščioniškas vaikų darželis“    

„Ilgainiui Egipte iškilo naujas karalius, kuris apie Juozapą nieko nebežinojo. „Žiūrėkite, – sakė jis savo žmonėms, – izraelitų tauta gausesnė ir galingesnė už mus. Tai negerai! (Iš 1, 8–10). Todėl egiptiečiai skriaudė ir engė izraelitus. Jie tapo vergais Egipto žemėje. Jų adresu skambėjo šūksniai: greičiau, geriau, daugiau... Nuovargis ir alkis izraelitus kankino kasdien. Tačiau ši tauta buvo stipri, jie nesilpo, o vis gausėjo. Dievas juos laimino. Faraoną užvaldė didelė baimė dėl savęs, dėl ateities, dėl savo krašto, dėl tautos. Jis bijojo ir jautėsi pažeidžiamas ir silpnas. Į labai nelygią kovą stojo faraonas - valdovas ir izraelitų naujagimiai. Jo planas pakelti ranką prieš patį mažiausią, nuskriausti bejėgišką būtybę - ką tik gimusį kūdikį, mums kelia šiurpą. Bet Dievas yra šalia tų, kurie Jo klauso.

Kelionė, pažadas, tikėjimas - visa tai mes išskyrėme skaitydami istoriją apie Abraomą ir Sarą.

Kelionė. Pasidalinę savo gyvenimiškais patyrimais, nusprendžiame - žmonės keliauja įvairiais tikslais. Vienas iš jų - tai gyvenamosios vietos pakeitimas. Ir net nusakome veiksmą – judame, pereiname iš vienos vietovės į kitą. Čia pat prisimename, kad keliaujama įvairiais būdais, įvairiomis transporto priemonėmis. Kaip įdomu palyginti šių dienų ir Abraomo laikų transportą.

 

 

 

 

ev.lt