Naujienos

Jau visą mėnesį su vaikais kalbame apie Dievo Kūrybą. Apie jo didingus ir tobulus kūrinius: tamsą ir šviesą, dieną ir naktį. Kalnus ir mažas kalveles. Saulę, mėnulį ir žvaigždes. Upes, ežerus, mažus šaltinėlius ir neaprėpiamus vandenynus. Visą augmeniją - nuo mažiausio žolės stiebelio, kvapniausio  gėlės žiedelio iki didžiausio augalo, gebančio paglostyti plaukiančius debesis. O kur dar padangių sparnuočiai? Dar  raguoti, taškuoti, dėmėti ir dryžuoti. Dar vaikščiojantys, ropojantys, šuoliuojantys, šiaužiantys žeme. O dar gyventojai vandenynų gelmėse ir jų platybėse. Kokia jų nesuskaičiuojama daugybė ir koks jų  neapsakomas grožis! Ir Žmogus. Pirmas žmogus - tobuliausias Dievo kūrinys. Savo Kūrėją vadinantis Tėvu. Kokia neapsakoma laimė būti panašiam į savo Tėvą!

 Lietingą spalio trečiadienį mus aplankė aktorė Dalia Klimavičiūtė. Bendravimą pradėjome linksmu pasisveikinimu -  susipažinimo dainele. Po to veiksmas persikėlė į ,,teatro sceną“: čia žiūrovai sugūžėjo su bilietais, užėmė savo vietas, išsiaiškino, kaip reikia elgtis spektaklyje, be ko spektaklis neįvyktų, o po trečio skambučio ,,salėje“ net šviesos užgeso. 

 

  Galim palikti vaikams tik du patvarius dalykus. Vienas – šaknys, kitas – sparnai. (C. Lasbury)

  Krikščioniško darželio auklėtojos ir visas kolektyvas siekiame, kad vaikai būtų ugdomi apsupti meile, supratingumu ir, žinoma, išmintimi. Išmintis įgaunama ne tik su patirtimi, bet ir su kitų, didesnę patirtį, turinčių žmonių pamokymais. Tam tikslui auklėtojos penkias savaites lankė Vaikų krikščioniško ugdymo draugijos (VKUD) organizuojamus ikimokyklinukų mokytojų kursus.

Mama, mamytė – tai žodžiai, kurie mažo vaiko lūpose skamba dažniausiai ir mieliausiai. Paskutinę balandžio savaitę, belaukiant mamyčių dienos, Krikščioniško darželio vaikučiai kalbėjo apie mamos meilę; klausėsi pasakų ir istorijų, kaip mamytės globoja, saugo ir rūpinasi vaikučiais; kūrė darbėlius, rengė dovanėles, dainavo daineles, skirtas mamoms. Vaikučiai dalinosi mintimis apie savo mamytes:

                                                                                                                                                                                                        Kelionės dienoraštis

 Lietuvą palikome lietingą, vėjuotą ir šaltą balandžio 5-osios vakarą. Pakeliui į Klaipėdą šmėsteldavo mintis - tokiu baisiu oru keltas tikrai nepajudės iš vietos.

Artėjant link Žemaitijos, dangus vis giedrėjo, o privažiavus uostą išvydome ramią, kur ne kur bangelėmis besidžiaugiančią jūrą. Ir aišku, maršrutas Klaipėda - Karlshamn‘as – neatidėtas, keltas pajudėjo. Išgirdome informaciją: atstumas - 400 km., greitis - 39 km/h. Dar sužinojome, kad kelte bus vykdomi remonto darbai, reiškia kitą krantą pasieksime tik po 15 val.  Meluočiau, jei sakyčiau, kad kelionė neprailgo. Kartais atrodė, kad linguojam vietoje, tačiau 12 val. vietos laiku, laivas jau metė inkarą kitame krante.

 Švedija pasitiko saulėtu dangumi, o Onutė garuojančiais pietumis ir pilna dviejų dienų darbotvarke.

 

 

 

 

ev.lt