Naujienos

 

Kalbininkai stebuklo reikšmę aiškina taip: Stebuklas – netikėtas dieviškos kilmės įvykis. Kartais įvykį atlieka ar bent daro jam įtaką religingas žmogus. Stebuklu laikomas įsikišimas į natūralią gamtos tvarką.

Vaikai apie stebuklus:

Stebuklas – tai, jei ateitų į namus lapė ir vilkas. Medis, siena, obuolys, lempa. Kai pririšu šitą juostelę – tikras stebuklas“(Joelis)

 

 

Iš Jono ir Vytauto pokalbio:

-Stebuklas yra tada, kai auklėtoja viską padaro, - sako Jonas.

-Ne, stebuklas, yra tada, kai Dievas viską padaro, - patikslina Vytautas.

Trepsint paskutinius šių metų žingsnius ausys ir akys nepraleidžia skambių tautiečių pažadų! Pažadų Tėvynei, artimui, sau… Skamba pasižadėjimai pradėti kažką naujo. Pradėti naują gyvenimą: suliesėti, imti sportuoti, atsikratyti žalingų įpročių, nukeliauti, išmokti...

Pasižadėkime sau, jau nuo šiandien ir kasdien DĖKOTI. Lai dėkingumas tampa įpročiu. Juk tai daryti taip paprasta, visai nieko nekainuoja. Pastebėkime, gal net užsirašykime (kad nepamirštume) už ką esame dėkingi. Juk tiek daug nuostabių dalykų, supa mus kasdien, kiekvieną akimirką.

Būkime dėkingi už kasdienę duoną ir tas rankas, kurios ją gamina;

Būkime dėkingi už saulę, kuri šviečia sutiktų žmonių širdyse;

Būkime dėkingi už savo artimojo žinutę ar skambutį, nes jiems rūpi, kaip mums sekasi;

Būkime dėkingi už vaiko šypseną ir nušluostytą ašarą, nes tik jų dėka mes suprantame, kokie esame laimingi ir turtingi;

Būkime dėkingi už vaizdą pro langą šaltą žiemos rytą, šiltą apkabinimą ir kvepiančią arbatą;

Būkime dėkingi už visas, be išimties gyvenimo pamokas, nes tik jos padėjo įveikti kliūtis, atsakyti į klausimus, nes tik jos mums padėjo paaugti;

Būkime dėkingi už sunkumus ir išbandymus, kurių metu įgavome išminties, stiprybės ir naujos patirties;

Būkime dėkingi už tai, kad šiandien nereikia gydyti ir gydytis.

 Ir ,,Jūsų širdyse teviešpatauja Dievo ramybė, į kurią esate pašaukti viename kūne. Ir būkite dėkingi.“ (Kol 3,15)

 

Kaip nepasiklysti daiktų gausoje? Kaip nepasimesti renginių pasiūloje? Kaip atsirinkti, kas svarbiausia? Kaip atrasti tuose išsipūtusiuose dovanų maišuose tikrąją Kalėdų prasmę? Kaip pamatyti tikrąją šviesą blizgančių lempučių jūroje? 

 

 

 

100 6927Karaliaus Sauliaus nepaklusnumas liūdino ir skaudino ne tik žmones, bet ir Dievą. ,,Gailiuosi Saulių padaręs karaliumi, nes jis nusigręžė nuo manęs ir neįvykdė mano įsakymų“ (1 Sam 15,10)

Todėl Dievas išrinko naują karalių. Ir jį karūnuoti paskyrė savo tarnui Samueliui. Nuoroda trumpa ir aiški - nueiti pas Jesę į Betliejų. Vienas iš jo sūnų išrinktas būti karaliumi. Galime tik įsivaizduoti kokios mintys zujo pranašo galvoje pakeliui į Betliejų: ,,Koks bus tas karalius? Matyt jaunas, bet stiprus, aukštas, gražus ir protingas“.

Atvykus į vietą, kilo didelis sujudimas ne tik ūkininko Jesės namuose, bet ir visame mieste. Ne kasdienė šventė laukė mietelėnų! Kaip oriai Jesė pristatinėjo savuosius sūnus. Vienas paskui kitą pagal amžių žengė visi – septynetas jaunų, aukštų, gražių, stiprių vyrų. Samueliui širdis krūtinėje daužėsi, kai Dievas kaskart tardavo:,, Ne tas“. Kuomet ir septintasis pasirodė ne tas, Samuelis sutriko, matyt čia kažkoks nesusipratimas, klaida? Tačiau :,, Dievas ne taip mato kaip žmogus. Žmogus mato, kas akimis matoma, o Viešpats žiūri į širdį“ (1 Sam 16,7)

Drėgna, šalta, liūdna, tamsu ir nyku ne tik už lango, bet ir širdyse. Lekiam, skubam, plušam, o rezultatais neturime laiko ir jėgų pasidžiaugti. Apsiimame kalnus įsipareigojimų, kurių įvykdyti ne mūsų pavargusiom rankom. Nuolatos, net tylią naktį laužom galvas iš kur, kaip, kiek, kada...

Mūsų mintys susipynę, rankos pavargę ir klumpančios kojos. O gal tai visai normalu? Gal laukimo metas ir neturi būti lengvas. Juk laukiame Išganytojo.

Tačiau kaip svarbu savo jėgas, mintis, širdis, laiką, žodžius ir darbus nukreipti tinkamai. Į tikrą Tikslą, į tikrą Šviesą, į tikrą Turtą. Jam nereikia išblizgintų erdvių namų, skanių pyragų ir prabangių dovanų.

Jis gimė, o Jo minkštus patalėlius pakeitė šienas ėdžiose. Žmonės laukė galingo karaliaus, o išvydo kūdikėlį, sūpuojamą glėbyje mylimų tėvų.

Jis atėjo į žemę, kad Vienintelis čia gyventų šventai ir niekada nenusidėtų, kad padarytų daugiausia gero žmonijai, kad būtų išmintingiausias vadovas, profesionaliausias gydytojas, ištikimiausias draugas, talentingiausias mokytojas. Kad apsigyventų nuodėmingų žmonių širdyse ir atiduotų savo gyvybę už jas.  

,,Kūdikis mums gimė! Sūnus mums duotas! Jis bus mūsų Valdovas. Jo vardas bus Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis. Jo viešpatavimas beribis, o taika begalinė. Iz 9,6

© VšĮ „Krikščioniškas vaikų darželis“    

 

 

 

 

ev.lt