Naujienos

Pasiilgom, labai pasiilgom spalvingo reginio, žaismingų dekoracijų, mielo garso ir šiltų minčių. Pasiilgom pokalbių, kurie vyksta kiekvieno spektaklio metu. Pokalbių tarp žiūrovo ir aktoriaus. Dalia kiekvienos viešnagės metu mums tai ir padovanoja.

Šį rytmetį lingavom į lietuvių liaudies dainos ,,O kur buvo?“ taktą (harm. R. Dičienės).

Mūsų mintyse nuolatos sukasi daugybė klausimų: kas? kur? kada? kodėl? su kuo? ir kam? Dažniausiai taip ir liekame ,,laužyti“ galvą neišgirdę atsakymo. Šiandienos spektaklyje išgirdome visus  atsakymus į tikrai labai rimtus klausimus: kur dingo šustinėlis, kur plaukia ežerėlis, kur nubėgo žirgeliai, kur vingiuoja takelis, kas sugraužė karklelius, kur pradingo ožkelė, kas pamokė vilkelį?

Šį rytmetį įvertiname puikiai - aktorė atvyko, žiūrovai susirinko, dialogas tobulai pavyko. Klausimai atsakyti ir neapsakomas vaidinimo džiaugsmas vėl patirtas!

20161006 103857Jis įsakys savo angelams saugoti tave visuose keliuose. (Ps 91,11)

J.Kalvinas rašė: Dievas angelus panaudoja ne dėl savęs, o dėl žmonių: dėl mūsų silpnumo ir mūsų paguodai. Šiaip turėtų pakakti Dievo pažado mus saugoti ir ginti, tačiau: "Matydami aplinkui šitiek pavojų, sunkumų, priešų ir būdami silpni bei netvirti, mes labai lengvai galime pasiduoti baimei ir net nusivylimui...

390px Sermuksnis 2005 10 28 resize 1Ar matei kylančią saulę, debesį plaukiantį, skrendantį paukštį?

Ar uodei žydinčią liepą, uogą nokstančią, vakaro tylą?

Ar jutai žemuogės skonį, artimo meilę, rasotą žolę? 

Ar girdėjai nakties alsavimą, ryto simfoniją, lopšinės melodiją?

Ar susimąstei, kokia vasara buvo gausi ir turtinga?

Ar supratai? Tai ji jau prabėgo. Nulijo. Nugriaudė.

Nužydėjo. Pražydo. Prinoko. Užaugo.

Šiandien kvėpuoja RUDUO,

Šildo lapai geltoni, šypsenos, žinios, išmintis ir kantrybė.

Sugūžėjo mažučiai linksmi, pailsėję, paaugę,

Ir akys netrukus atras savo artimą, draugą,

O širdys pajaus, kas kiekvieną akimirką saugo.

 

Su naujų darbų, iššūkių, patyrimų pradžia!

 

 

Kol žemėje yra vaikai, mes eame tokie turtingi,

Kiek daug dėl jų,  kiek daug su jais, mes galim...

                                                    Pagal N.Ščeglovą

 

Kai Dievas nusprendė sukurti tėtį, pasirinko aukštą ir stambią kūno formą, kad vaikai turėtų į ką pakelti akis.

Tada Dievas sukūrė dideles ir raumeningas tėčio rankas, kad jose tilptų visa, kas yra vaiko kišenėse, kad ant tėčio rankų vaikas jaustųsi ramus ir saugus, kad jos pakeltų aukštai aukštai, ten, kur pakyla tik paukščiai sparnuoti.

Dievas sukūrė ir dvi neapsakomo dydžio kojas, kad užsikėlęs savo mažylį ant pečių ramiai ir oriai žingsniuotų taku.

Dievas dirbo visą naktį. Įdėjo į tėčio lūpas nedaug žodžių, bet suteikė jam autoritetingą ir užtikrintą balso toną; akis, kurios viską pastebi, bet jų žvilgsnis išlieka ramus ir pasitikintis. Galiausiai, pamąstęs pridėjo ašaras. Tuomet atsigręžė į angelą ir tarė:

-Na, ar dabar įsitikinai, kad tėtis myli taip, kaip ir mama. ( pagal Ermą Bombeck)

 5 pergals banner

 

 

 

 

ev.lt