Naujienos

Dievas tarė: „Tepagimdo žemė visų rūšių gyvūnus: galvijus, roplius ir visų rūšių laukinius gyvulius!“ Taip ir įvyko. Dievas padarė visų rūšių laukinius žemės gyvulius, visų rūšių galvijus ir visų rūšių žemės roplius. Ir Dievas matė, kad tai gera. /Pr 1,24-25/

Šį mėnesį daug laiko skyrėme pokalbiams apie Dievo kūriniją. Dėkojome Dievui už tobulą Jo rankų darbą. Dėkojome už tuos gyvūnus, kurie mums mieli ir švelnūs, prie kurių pačios rankos tiesiasi glostyti. Įsitikinome, kad nei vieno lopinėlio žemėje nerasime tuščio - visur kažkas juda, kruta, pluša. O šiandieninė pamokėlė apie nariuotakojus ne tik pagilino mūsų žinias, bet  ir patvirtino - visi gyvūnai žemėje yra savotiškai gražūs ir labai reikalingi.

 

Palangos zoologijos sodo darbuotojas Edgaras plačiai ir vaizdžiai (dešimt terariumų įsitaisė darželio grupėje) papasakojo apie gausiausią rūšių skaičiumi gyvūnų karalystę ir jos gyventojus – nariuotakojus. Jie paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidos ledynus.

Netrukus pradėjome pažintį su kiekvienu terariumo gyventoju. Pirmieji eilėje buvo vorai. Labai retai, pamatę vorą apsidžiaugiame, nusišypsome ir ištiesiame rankas jį paglostyti, paimti ar padėti į saugesnę vietą. Darželio svečiai buvo gerokai didesni už tuos, kurie sutinkami mūsų namų kampuose. O tokį gražuolį pamatyti keliaujantį sienomis ar ilsintis po lova tikrai nenorėtume. Bet vis dėlto, šie mums pasirodė ypatingi ir savo išvaizda, ir pavadinimais: Zebriukas, Paukštėda, Rožinplaukis.

Sužinojome, kad šiuo metu mūsų planetoje priskaičiuojama beveik 5 tūkst. tarakonų rūšių. Tačiau į mūsų darželį ,,atropojo“ tik urviniai, Trinidado ir šnypščiantys tarakonai. Mums jie pasirodė kerėpliški ir nerangūs, tačiau nustebino, kad jie kaip ir žmonės, kai supyksta susimuša, o pajutę pavojų ima garsiai rėkti (šnypšti).

Keliuose terariumuose ramiai suposi šakelėmis apsimetančios gyvalazdės – tokios ramios, lengvos ir labai draugiškos. O paklausus vaikų, kuris gyvūnas gražiausias, daugelis pirmą vietą skyrė blizgantiems šimtakojams. Gal dėl to, kad jų rusvai juoda spalva akinančiai blizgėjo, o jie patys tokie panašūs į apyrankes? Tik niekaip negalėjome suprasti, kodėl jie šimtakojai, jei kojų turi nuo 46 iki 191?

Išklausėme labai įdomų pasakojimą ir išgirdome atsakymus į visus užduotus klausimus. Dabar jau žinome kuo šie gyvūnai maitinasi (žolėdžiai, plėšrūnai, visaėdžiai), kur gyvena (medžiuose, ant žemės, urvuose). Kurie gyvena vieni, o kurie - grupėmis. Aptarėme bei lyginome jų išvaizdą tarpusavyje (didelis - mažas - ilgas - trumpas). Matematikos žinias gilinome  skaičiuodami kojas ir akis. Pakartojome spalvas.

Džiaugiamės įgytomis žiniomis, džiaugiamės galimybe iš arčiau apžiūrėti ir net paliesti. Džiaugiamės, kad tie, švelniai tariant, nepatrauklūs gyviai, šiandien atrodo kur kas mielesni.

Tu visa sutvėrei - Tavo valia visa yra ir buvo sutverta. /Apr 4,11/

 

 

 

 

ev.lt