Naujienos

Ji atsilygina gerumu, o ne piktumu, per visas savo gyvenimo dienas. Ji pasirūpina vilnų bei linų ir darbuojasi įgudusiomis rankomis.Kaip pirklio laivai, ji pargabena iš toli maisto atsargų. Ji keliasi, kai dar tamsu, duoda maisto namams ir dienos nurodymų tarnaitėms. 
 
Ji apžiūri ūkį ir jį nuperka, iš savo rankų uždarbio įveisia vynuogyną. Ji susijuosusi jėga, jos rankos stiprios. Ji mato, kad jos verslas klesti; naktį jos žibintas niekada neprigęsta. Ji ima į rankas ratelį, o jos pirštai stveriasi verpstės. 
 
Ji dosniai duoda vargšui ir ištiesia ranką elgetai. Jai nereikia rūpintis savo šeima, kai sninga, nes visi jos namiškiai šiltai aprengti. Ji pati pasigamina antklodžių, plona drobė ir purpuras – jos drabužiai. Jos vyras įžymus miesto vartuose ir sėdi ten tarp šalies seniūnų. Ji siuva ir parduoda lino drabužius, ir tiekia juostas pirkliams. Stiprybė ir orumas – jos drabužis; ji su šypsniu žiūri į ateitį. Atvėrusi burną, ji kalba išmintingai, o ant jos liežuvio – malonus pamokymas. Ji atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį ir niekada nevalgo dykaduonio duonos. Jos vaikai ją giria, jos vyras irgi liaupsina ją: „Daug sumanių moterų, bet tu viršiji jas visas!“ Pat 31,12-29
 
Mama – tu ypatinga! Ir šią dieną, ir kasdien visus gražiausius savo kūrinius, visus nuoširdžiausius žodžius, visus švelniausius potėpius, noriu skirti Tau, mieloji mama! Trokštu ištiesti rankas ir stipriai apkabinti pačios mylimiausios kaklą. Prisiglausti ir švelniai pamyluoti, pakedenti plaukus, paglostyti šypseną, saugiai įsikibti Tau į ranką ir  lėtai nutipenti vyšnių žiedlapiais nubarstytu taku. Pajausti ramybę ir kalbėtis, klausytis, pasakoti ir kikenti, juoktis, kvatotis ... Lai šiandien tik džiaugsmo ašaros vilgo Tavo akis!

 
 
 

 stovyklos logo

 

 

 

ev.lt

NIUIA